Antrinis naudojimas

Antrinis naudojimas – tai bet koks komercinis įrašų naudojimas, viršijantis iš pradžių numatytą paskelbimą: ta pati scena kituose portaluose, montažuose, užsienyje, kaip anonsas arba po kelerių metų naujame leidime. Produkcijai tai dažnai sudaro didelę pajamų dalį, o tau paprastai nesuteikia papildomo honoraro.

Įprastos formos

• Tos pačios scenos pardavimas keliose platformose ir klipų parduotuvėse
• Kompiliacijos, geriausių scenų montažai ir teminiai rinkiniai
• Licencijavimas platintojams kitose šalyse, kartais su vertimu arba nauju pavadinimu
• Ištraukų naudojimas reklamai, peržiūros vaizdui arba anonsui
• Senesnių produkcijų paskelbimas naujais formatais

Nė viena iš šių formų savaime nėra nepatikima. Tai įprastas verslo modelis, leidžiantis produkcijoms per kelerius metus susigrąžinti išlaidas. Tačiau jis paaiškina, kodėl viena scena gali atsirasti daugybėje vietų, apie kurias filmavimo metu niekas neužsiminė. Dažnai tai įvyksta tik praėjus keleriems metams po filmavimo dienos, kai su produkcija jau seniai nebepalaikai ryšio.

Kodėl iš to retai uždirbsi

Įprastas atvejis Vokietijoje yra Buyout. Honoraro suma apima teisių suteikimą, o daugumoje sutarčių tai apima ir antrinį naudojimą. Pas mus honorarai už fotografijos produkcijas siekia nuo 250 iki 600 eurų už filmavimo dieną, o už vaizdo produkcijas – nuo 400 iki 1 200 eurų; dalyvavimas vėlesniuose pardavimuose į šią sumą neįtrauktas.

Dalyvavimas pajamose neatmetamas, tačiau jis retas ir turi būti aiškiai susitartas. Nepriklausomai nuo to, autorių teisė numato teisę į tinkamą atlyginimą ir tam tikromis aplinkybėmis – į papildomą dalį, jei kūrinys išnaudojamas neįprastai sėkmingai. Ar tai taikoma konkrečiu atveju, galima nustatyti tik teisininko konsultacijos metu.

Kaip antrinis naudojimas tampa teisiškai įmanomas

Kad produkcija galėtų perduoti medžiagą tolesniam naudojimui, jai reikia pakankamai plačių naudojimo teisių ir teisės suteikti sublicencijas. Jei trūksta vieno iš šių dalykų, ji gali naudoti medžiagą tik pati ir tik tokia apimtimi, kokią apibrėžia sutartis. Norint paskelbti tavo atvaizdą, jai taip pat reikia tavo sutikimo, kuris dažniausiai būna nurodytas Model Release dokumente.

Todėl apimtį ir ribas beveik visada nustato vienas konkretus skyrius: tas, kuriame kalbama apie naudojimo būdus ir perdavimą. Tokios formuluotės kaip „visiems žinomiems ir ateityje tapsiantiems žinomais naudojimo būdams“ praktiškai apima bet kokią antrinio naudojimo formą, įskaitant ir tas, kurių šiandien dar nėra.

Galimybės prieš pasirašant

Retai gali užkirsti kelią antriniam naudojimui, tačiau dažnai gali jį apriboti. Realistiški punktai:

• tam tikrų kanalų, pavyzdžiui, laisvai prieinamų vaizdo portalų, neįtraukimas
• pareiga net ir montažuose naudoti tavo meninį vardą, o ne tikrąjį vardą
• apribojimas tam tikromis teritorijomis, techniškai įgyvendinamas naudojant geografinį blokavimą
• informavimas, kai medžiaga perduodama naujiems platinimo partneriams

Kas nori dirbti anonimiškai, turėtų žinoti, kad kiekvienas tolesnis naudojimo etapas didina tikimybę būti atpažintam. Kas padeda, o kas ne, nurodyta straipsnyje apie anoniminį darbą. Šis įrašas paaiškina šią sąvoką ir nepakeičia teisinės konsultacijos.