Į psichologinę įtampą žiūrėti rimtai

Apie honorarus, sutartis ir testus dabar galima kalbėti dalykiškai. Apie psichologinę šio darbo pusę beveik niekas nekalba, nors kasdienybėje ji užima daugiau vietos nei pats filmavimas. Patikimų skaičių apie tai Vokietijoje beveik nėra, todėl čia nepateikiama jokia statistika. Vietoj to kalbama apie tai, iš ko konkrečiai kyla įtampa, ką galima sušvelninti organizacinėmis priemonėmis ir iš ko gali suprasti, kad jau metas pasikalbėti su kvalifikuotu specialistu. Šiuo tekstu niekas nenori tavęs globėjiškai kontroliuoti — sprendimą priimi tu.

Dvigubas gyvenimas yra tikrasis darbas

Dažniausiai vargina ne filmavimo diena. Ji ilga, techninė ir galiausiai baigiasi. Vargina tai, kas vyksta tarp filmavimų: išsisukinėti, kai kas nors klausia, kuo užsiimi. Kurti paaiškinimus, kurie turi tarpusavyje derėti ištisus mėnesius. Prie kiekvienos nuotraukos svarstyti, kur ji galėtų atsidurti.

Du telefono numeriai, du el. pašto adresai, du vardai, o prireikus – du kalendoriai. Kiekviena iš šių atsargumo priemonių yra prasminga. Tačiau visos kartu tampa foniniu procesu, kuris niekada visiškai neišsijungia, ir būtent dėl to atsiranda nuovargis, kurio daugelis negali paaiškinti, nes juk dirba „tik dvi dienas per mėnesį“.

Kai kas nors sužino

Reakcijos būna skirtingos ir retai tokios, kokių iš anksto bijoma. Kai kurie aplinkiniai į tai reaguoja ramiau, nei tikėtasi. Kiti atsitraukia nieko nepasakę. Kartais tai visam laikui pakeičia santykius, o kartais po dviejų savaičių tema jau būna pamiršta.

Ruošiantis padeda pakeisti požiūrį: ne „Kaip sutrukdyti kam nors sužinoti?“, o „Ką darysiu, jei sužinos?“. Į pirmą klausimą niekada nepavyks galutinai atsakyti, o į antrą – galima. Kiek siekia techninė ir sutartinė apsauga, išsamiai paaiškinta straipsnyje Dirbti anonimiškai — sąžiningai pripažįstant, kad tikimybę galima sumažinti, bet nepadaryti jos lygios nuliui.

Komentarai internete nėra grįžtamasis ryšys

Vieša medžiaga pritraukia viešus komentarus. Dalis jų yra žeminantys, dalis – seksualiai priekabūs, o dalis nukreipta į žmogų, o ne į darbą.

Veiksmingiausias būdas su tuo tvarkytis – tinkamai tai įvertinti: šie komentarai nėra auditorijos nuosprendis ir ne tavo darbo įvertinimas. Kas juos laiko grįžtamuoju ryšiu, prisiima antrą darbą, už kurį niekas nemoka.

Praktiškai tai reiškia: kur įmanoma, išjungti komentarų funkcijas. Filtruoti žinučių užklausas. Nustatyti konkretų laiką, kada skaitai žinutes, užuot buvęs nuolat pasiekiamas. Blokuoti nesileidžiant į diskusijas. Ir neatsakinėti — kiekvienas atsakymas pratęsia procesą ir suteikia medžiagos kitam komentarui.

Kai darbas ir kūnas tampa tuo pačiu dalyku

Daugumoje profesijų tarp žmogaus ir jo darbo rezultatų išlieka tam tikras atstumas. Jei nepavyksta pristatymas, tai tiesiog buvo prastai pristatyta prezentacija. Čia šis atstumas išnyksta, nes darbo priemonė esi tu pats.

Štai kodėl atsisakymai greitai atrodo asmeniški, nors aktorių atrankos sprendžiamos pagal tipą, datą ir biudžetą, o ne pagal žmogaus vertę. Lygiai taip pat klastingas yra ir priešingas dalykas: pagyrimai, skirti kūnui ir mažai susiję su asmeniu, ilgai nepalaiko.

Prie to prisideda ir ribos tarp profesinio bei privataus gyvenimo slinkimas. Gali gluminti, kai veiksmai, profesinėje veikloje tapę rutina, privačiame gyvenime staiga įgauna kitą prasmę — abiem kryptimis. Tai nėra sutrikimas, o suprantama pasekmė to, kad abi sritys naudoja tą patį žodyną. Jei privačiame gyvenime puoselėji atskirus ritualus, atskiras vietas ir atskirą kalbą, atskirti šias sritis tampa lengviau.

Nereguliarumas yra nuolatinis stresas

Užsakymai ateina bangomis. Trys filmavimai per keturias savaites, o po jų – šešios savaitės nieko. Laikas tarp jų nėra laisvalaikis, tai laukimas — o laukimas, kai finansinė padėtis neaiški, jaučiasi visai kitaip nei atostogos.

Finansinis neapibrėžtumas tiesiogiai veikia nuotaiką ir taip pat daro įtaką tam, kokius pasiūlymus priimi. Kas priverstas priimti užklausą, derasi prasčiau ir rečiau pasako „ne“. Todėl finansinis rezervas yra ne tik apskaita, bet ir psichologinė higiena; realistiški intervalai pateikti puslapyje apie uždarbį.

Antroji veikla už industrijos ribų veikia ta pačia kryptimi. Ji atima iš kiekvieno pasiūlymo egzistencinio sprendimo svorį.

Kas padeda kasdienybėje

• Patikimas žmogus už industrijos ribų. Užtenka vieno. Kas negali su niekuo pasikalbėti, viską neša vienas — tai svarbiausias atskiras punktas šiame sąraše.
• Aiškiai atskirti sceninį vardą ir privatų asmenį. Atskiras telefonas, atskiras el. pašto adresas, atskiri profiliai. Ne tik dėl saugumo, bet ir tam, kad apskritai egzistuotų laikas po darbo.
• Nubrėžti ir laiko ribas. Nustatyti atsakymo laiką, užuot buvus pasiekiamam visą parą. Laisvos dienos lieka laisvos, net jei ateina geras pasiūlymas.
• Nepriimti kiekvienos užklausos. Du atsisakymai iš eilės nesunaikina bendradarbiavimo. Kas nuolat pasiekiamas, negauna didesnio atlygio, tik prisirenka daugiau užsakymų.
• Po filmavimo suplanuoti dieną, kai nieko nenumatyta. Filmavimo diena su kelione dažnai trunka dvylika valandų. Kita diena nėra prarastas laikas.
• Miegas, judėjimas, maistas. Banalu, bet būtent tai pirmiausia nukenčia, kai filmavimai vyksta vienas po kito.

Profesionali pagalba nėra pripažinimas, kad nesusitvarkai

Yra signalų, kuriuos pastebėjus verta nebedelsti: jei kelias savaites keičiasi miegas, apetitas ar motyvacija. Jei atsitrauki nuo tau svarbių žmonių. Jei alkoholis ar kitos medžiagos pradeda atlikti užduotį – padėti nusiraminti po filmavimo. Jei pradedi vengti situacijų, kurios anksčiau nekėlė problemų.

Pagalbos galima kreiptis į gydytojus ir psichoterapeutus, specializuotas konsultavimo įstaigas, skirtas sekso darbuotojams, taip pat į įstaigas, teikiančias pagalbą seksualizuoto smurto aukoms. Daug kur galima kreiptis ir be diagnozės, be pareiškimo policijai, o kai kur – net nenurodant savo vardo.

Konkrečių pavadinimų, numerių ir adresų čia sąmoningai nenurodome: atsakomybės sritys skiriasi pagal regioną, o pasiūla keičiasi. Jei norėsi, padėsime rasti tinkamą vietą. Ir praktiškas patarimas: susitikimus retai pavyksta gauti artimiausiu metu. Tai yra priežastis kreiptis anksčiau, o ne tada, kai jau niekas nebeveikia.

Ką mes darome ir ko nedarome

Praėjus vienai ar dviem dienoms po kiekvieno filmavimo, paklausiame, kaip sekėsi — ne tam, kad pasiūlytume kitą datą. Neužpildome viso grafiko žmogui, kuris parodo, kad jam reikia pertraukos. Ir toliau neperduodame žmonių produkcijoms, apie kurias ne kartą girdime tą patį. Kaip dirbame ir iš ko gyvename, parašyta puslapyje Apie mus.

Mes nesame konsultavimo įstaiga, klinika ir nepakeičiame terapijos. Mes organizuojame darbo sąlygas; jų standartai pateikti puslapyje apie saugumą filmavimo aikštelėje. Visa kita turi suteikti tam parengti žmonės.

O jei nori pasitraukti, pasitrauki. Mes nebandome tavęs perkalbėti, neklausiame priežasčių ir nenustatome jokio termino. Šis darbas įmanomas tik tol, kol jis atliekamas savo noru — kitaip jis apskritai neveikia.

Pastaba: šiame straipsnyje pateikiamas bendras situacijos paaiškinimas; jis nepakeičia gydytojo, psichoterapeuto ar psichosocialinės konsultacijos.